„TIKRASIS ATLEIDIMAS” 3 savaičių mokymų kurso įrašai
€125.00
Šis kursas yra skirtas tiems, kam rūpi atsakymai į šiuos klausimus:
–Kas yra tikrasis atleidimas? – Kaip atleisti savo skriaudikams?
– Kaip atleisti sau?– Kas apskritai yra nuoskaudos? Iš kur jos kyla? Kodėl taip ilgai „laikomos“?
– Kaip neatleidimas ir nuoskaudos yra susiję su mūsų vaikyste?
– Kaip paleisti nuoskaudas visiems laikams?
– Kaip liautis nuolatos įsiskaudinti?
– Kaip nuoskaudos realiai įtakoja jūsų santykius, veiklą, finansus ir sveikatą?
– Kaip sukurti laimingus santykius?
– Kaip susigrąžinti sveikatą, gausą ir džiaugsmą gyvenimu?
Kai kurie žmonės gali sakyti, kad nėra įsižeidę ar įsiskaudinę, kad jau nebelaiko tų nuoskaudų ar pykčio. Tačiau kiekvienas žmogus tikrai turi nuoskaudų, nesugeba atleisti, priimti, paleisti… Įsiskaudiname nuolatos… Neatleidžiame… Laikome pyktį, nuoskaudas, pagiežą, nusivylimą, liūdesį, kaltiname…
Įsiskaudiname ant tėvų, sutuoktinių, vaikų, giminių, draugų, kolegų, viršininkų, mokytojų, vyriausybės… Dažniausiai jos kaupiasi nepastebimai, kažkur kažką nutylime, neišsakome, save tramdome… o paskui, jų prikaupę, pratrūkstame ir žudome savo santykius…
NEATLEIDIMAS ir NUOSKAUDOS — viena iš dažniausių problemų santykiuose. Jas nešiojame savo širdyje, nuodydami savo ir savo artimųjų gyvenimus. Visos mums padarytos ar mūsų padarytos skriaudos nusėda pasąmonėje ir riboja gyvybinę energiją, naikina sielą, tampa tiek mūsų santykių, tiek mūsų sveikatos žudikėmis, sukuria stresą, nesėkmes, ligas, nesugebėjimą iš tikrųjų būti laimingiems tiek santykiuose, tiek su pačiu savimi.
Jei pvz. pas moterį iš vaikystės nuoskaudos tėvui – ji visas jas „projektuos“ į savo vyrą. Jei pas vyrą yra nuoskaudų mamai, tai jis jas visas „projektuos“ į žmoną… Ir vieni, ir kiti nesąmoningai tomis nuoskaudomis griauna savo santykius arba būtent dėl to jų apskritai nesukuria.
NESANT NUOSKAUDŲ TĖVAMS – bet kokie jūsų santykiai tik gerės ir gerės.
O yra ir tokių, kurie tikrų tikriausi „nuoskaudų kaupikai-kolekcionieriai“, tačiau niekaip nenori ar negali pripažinti tokiais esantys…
Bet būna ir taip, kad žmogus aiškiai supranta, kuriam žmogui laiko nuoskaudą. Ir kartais tai yra taip stipru, kad atleidimas paprasčiausiai neveikia arba jam nepakanka jėgų.
Ir kaip dažnai būna, kad skriaudikas jau seniai pamiršo apie tau padarytą nuoskaudą, nes jis galbūt jus įžeidė ne iš piktos valios, atsitiktinai, o jūs vėl analizuodamas ir pakartodamas mintyse situaciją, baudžiate save.
O būna ir taip, kad jūsų skriaudikas apskritai jau seniai miręs, arba jūs pats ką nors įžeidėte, ir jūs negalite paprašyti atleidimo, nes jo jau nebėra gyvųjų tarpe. Tai jums kelią didelį skausmą, sukelia ligas ir blokuoja vystymąsi. Ir tos negatyvios patirtys kaupiasi metų metais.
Ką mums duoda neatleidimas ir nuoskaudos? O gi galimybę būti neva teisiu, būti kietu, viršesniu, realizuoti savo hierarchinį instinktą „būti virš kažko tai“, visa savo povyza parodyti, kad tas kitas yra neteisus. Duoda puikią galimybę manipuliuoti kitu žmogumi, kontroliuoti jį. Kai tik kas nors įsiskaudina, tai tas kitas, kuris neva įskaudino pradeda jausti KALTĖS jausmą…
Arba gali pradėti jausti… O kai tai vyksta, tai kad tos kaltės atsikratytų, tai arba pasiunčia „toli toli“, arba puola atsiprašinėti.
Nuoskaudos yra tikros santykių žudikės. Ir ne tik santykių, bet ir pačio žmogaus… Jos provokuoja ligas, emocinės priklausomybės naštą, aukos poziciją.
Visais išvardintais atvejais TIKRASIS ATLEIDIMAS tiesiog būtinas.
Ar kada susimąstėte apie tai:
– Kiek psichinės jėgos ir emocijų išeikvojame negalėdami pamiršti praeities, atleisti mūsų skriaudikams (tėvams, buvusiems ar esamiems partneriams, vaikams, mokytojams, draugams, giminėms, darbdaviams, darbuotojams, kolegoms, verslo partneriams, valdžios atstovams ar pan.) ar sau patiems?
– Kaip dažnai savo gyvenime mes įskaudiname kitus, net pačius artimiausius žmones, kaip dažnai jie mus įskaudina? Ar nuolatinis ant ko nors įsiskaudinimas – tai mano charakterio bruožas? Esu „įsiskaudinęs“ ar „įsiskaudinėtojas“?
– Ar jums kyla klausimai: „O kaip gi tas nuoskaudas paleisti?“, „Ar jas apskritai įmanoma paleisti?“, „Kaip atleisti iš tikrųjų ir visiems laikams?“, „Kaip liautis nuolat įsiskaudinti?“, „Atleisti ar Atsiprašyti?“, „Ką tai reiškia PRIIMTI?“, „Ar aš sugebėsiu atleisti?, „Ar man atleis?“ ir pan.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.