Esu Gintarė Janina Davainienė. Vieną dieną pagaliau suvokiau, kad nebenoriu daugiau gyvenime „plaukti pasroviui“ ir ryžausi iš pagrindų pakeisti savo gyvenimą iš pagrindų. Pažindama savo tikrąją prigimtį, ryžausi gyventi pagal ją.
Esu ta, kuri tiki savo minčių neribotomis galiomis ir drąsiai siekia savo vis didesnių svajonių, kuri išsikelia sau vis didesnius tikslus, kuri liovėsi svajoti vien apie materialius dalykus ir pagaliau susimąstė apie savo gyvenimo paskirtį bei pradėjo ieškoti savo didžiojo gyvenimo tikslo ir atsakymų į klausimus: „Ko iš tiesų noriu? Ką tikrai sugebu? Kokia mano paskirtis šioje žemėje? Ar pilnai realizuoju save kaip asmenybė? Ar esu laiminga savo veikloje, savo šeimoje? Ar apskritai esu laiminga gyvenime?“
Sakoma, kad jei žmogus, sulaukęs vidutinio amžiaus, vis dar neranda atsakymo į šiuos klausimus arba jų net neieško, jį ištinka visos įmanomos gyvenimo krizės. Jos gali būti susijusios tiek su sveikata, tiek su finansais ar su profesine veikla, tiek pasireikšti šeimyniniame gyvenime, tiksliau jos mus užklumpa įvairiausiose mūsų gyvenimo srityse. Jos gali užklupti mus po vieną, o gali net ir visos vienu metu. Nesvarbu, kad galbūt esate turtingas verslininkas ar verslininkė, bet jeigu jūs nerealizuojate savęs dvasinėje sferoje, tai didžiųjų gyvenimo krizių jums vis vien neišvengti. Laimė neįmanoma jei nesame harmonijoje su aplinkiniu pasauliu, jei pažeidžiame likimo ir Visatos dėsnius.
Ir manau, kad tai tikra tiesa, nes būtent apie 37-uosius mano gyvenimo metus man pasaulis šaukte šaukė, kad mano gyvenimo pamokos vis dar neišmoktos. Krizės buvo visose mano gyvenimo srityse. Tuo metu buvau ant skyrybų slenksčio, darbe nesijaučiau savirealizuota. Dirbau daug, bet darbas nebeteikė nei džiaugsmo, nei malonumo, trūko kūrybiškumo, globalumo, prasmės.
Stipriai šlubavo ir sveikata. Ligos mane buvo visai nukamavusios. Mano diagnozės buvo: gręsiantis stemplės vėžys ir stuburo išvarža. Žinau ir tai, ką reiškia sirgti depresija. Vienu metu aš naktimis visai nebegalėjau miegoti gulėdama, turėjau sėdėti, nes man gulint visas mano skrandžio turinys kildavo į viršų, tiesiog lipdavo lauk. Vieną gražų rytą apskritai vos nenumiriau nuo Anafilaksinio (alerginio) šoko, pakliuvau į reanimaciją, po to ilgai gydžiausi ligoninėje, sanatorijose. Taigi sirgau ir gėriau krūvas cheminių vaistų, buvau irzli ir nelaiminga.
Ieškodama savo ligų ir nesėkmių priežasčių, pagaliau supratau, kad visą griaunamąjį darbą padarė ne kas kita, kaip tik mano neigiamos mintys, įsitikinimai, jausmai, žodžiai ir veiksmai. Tai suvokusi pradėjau juos keisti į teigiamus. Nustojau reikalauti, kad keistųsi kiti ir pagaliau pradėjau stipriai keistis pati. Ir man pavyko!
Aš dar gyva (nors iš medikai nieko gero neprognozavo) ir kasdien vis sveikesnė! Minėtos ligos pradingo! Sugebėjau pasveikti savo vidinių ieškojimų, valios pastangų ir didelio užsispyrimo bei Dievo dėka. Šiuo metu apsieinu be jokių cheminių vaistų, gyvenu sveiką, pilnavertį, ramų gyvenimą. Daug mankštinuosi, vaikštau gryname ore, stengiuosi kaip įmanoma sveikiau maitintis ir pozityviai mąstyti. Man viskas sekasi vis geriau ir geriau. Myliu gyvenimą ir džiaugiuosi kiekviena gyvenimo akimirka! Pagaliau tapau dar ir savirealizuota profesinėje veikloje – dirbu mylimą, kūrybišką darbą, kuris man padeda įgyvendinti troškimą nors kažkokia dalimi prisidėti prie žmonijos gerovės.
Žinios, kurias gavau viso šio savęs ieškojimo ir sveikimo periodo metu, tapo neįkainojamomis. Supratau, kad noriu jomis dalintis su kitais, atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus ieškančiais žmonėmis. Suvokiau, kad mano paskirtis yra skleisti šias žinias ir pasitikėjimą kitiems žmonėms. Mano gyvenimo džiaugsmas ir entuziazmas liejasi per kraštus. Aš noriu tuo dalintis. Džiaugiuosi gyvenimu, myliu jį ir esu dėkinga, kad esu tokia, kokia esu. Tai pat esu labai dėkinga visiems, kurie man padėjo atrasti save ir patikėti savimi, kurie paragino ugdyti savo sugebėjimus, kurie dalinosi savo žiniomis ir patirtimi. Dėkoju visiems, kurie įkvėpė ir paragino drąsiai eiti savo svajonių link ir tiems, kurie ėjo ir eina kartu.
Aklai nesivadovauju jokiomis instrukcijomis, jokiais mokymais ar teorijomis. Nesu jokių mokytojų ar mokyklų propaguotoja. Viską, apie ką išgirsite mano seminarų ar paskaitų metu, išbandžiau ant savęs ir ant savo artimųjų praktiškai. Žinau kas tikrai veikia, o kas ne. Žinau kur daromos klaidos, kokios atsiranda kliūtys ir kokie sunkumai, žinau kaip su jais susidoroti. Žinau kiek tai kainuoja laiko sąnaudų, kantrybės ir valios pastangų. Tai be galo didelis ir atsakingas darbas su savimi, kuris yra tikrai ilgas ir sudėtingas, bet darbas su savimi ir yra pats reikalingiausias, nes tai pati didžiausia ir naudingiausia investicija į save. Tai atsiperka!
Mano tikslas – kad kiekvienas žmogus, išgirdęs mano nešamą žinią apie savo minčių galią, įsisąmonintų, kad jo šiandienos mintys kuria jo ateitį ir imtųsi savo MINČIŲ EKOLOGIJOS ir pradėtų gyventi pagal sampratą, kad „Aš kuriu savo tikrovę“ jau nuo šiandien. Noriu pasidalinti savo suvokimu apie minties galią ir savo troškimu eiti nauju, sąmoningos ir pozityvios minties keliu, o į tą savo kelionę noriu pasiimti tiek žmonių, kiek tik sugebėsiu.
